2012 m. kovo 10 d., šeštadienis

Prisiminimai

Šiandien grįžtu iš Kauno ir nueinu pasitikrinti savo el. paštą ir netyčia randu vieną laišką, kuris nustebina. Jis iš Audriaus "Labuks, darau kratą savo kompe ir radau nuotraukų. Nežinau ar turit, tai persiunčiu".
Perskaitau ir amo netenku, taip tas nuotraukas atsimenu. Ten mano Aistės išleistuvės. Viešpatėliau, ten dar mano mama yra. Ir atsimenu, jog mes fotoaparatą užmiršom. Ir paprašėm Audriaus nufotografuoti.
Sakyčiau dabar, šiuo momentu atsiradusi nuotrauka, kur mes ir mano mama kartu, sukėlė labai švelnius jausmus. Gerus jausmus.
Ir nors  ta nuotrauka fotografuota tik prieš beveik dvejus metus, bet tada dar mama buvo gyva ir tikrai dar net nepavadintum sergančia.
 Labai šilti atsiminimai. Juolab, kad mama buvo mano Aistės pirmoji mokytoja :)

2 komentarai:

  1. Netikėtumai... Jaudinantis šis tavo netikėtumas. Dar kartą prisiminei gražius laikus ir net jei ašara nusirito, tikiu, kad tai buvo džiaugsmingo prisiminimo, o ne skausmo ašara...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Taip Gitule. Aš po truputį gyju. Mažais žingsneliais į priekį.

      Panaikinti