2012 m. kovo 28 d., trečiadienis

Ir visa tai tęsiasi. Kabinuosi nagais išlipti iš balos ir atrodo visas pasaulis nusistatęs prieš mane. Niekas nepadeda, nesupranta. O iš tiesų net ir nesakau, kad blogai. Save teigiamai stengiuosi įtikinėti. Būti kaip įprasta tik kad tai pasiseka gerų geriausiai iki pietų padaryti, paskui puolu dar giliau. Vakar turėjau tikrai malonų susitikimą. Grįždama namo galvoju, kad tik į svečius neužsuktų - nenoriu. O prieš išvykimą aprėkiau mergaitę. Dėl ko... dėl menkniekio, dėl ko seniau net nereaguočiau. O dabar žiauriai susinervinau. Ryte atsikeliu, iš lovos nesinori išlipti.
Tiesa jau pati savęs nekęsdama pradėjau vienų vaistų gerti. Bet kitą dieną peršalau ir dantis iškėlė, teko antibiotikų gerti, negėriau raminančių. Šiandien vėl atsikeliu, nieko nenoriu. Ir vėl vaistų gėriau.
 Aš nekenčiu savo bejėgiškumo. Nes aš su savimi nesusitvarkau. Net negaliu paaiškinti dėl ko man taip. Kasdien žliumbiu, dažnai pradėjau mamą prisiminti. Gal man čia ta pavėluota skausmo išraiška. Nežinau, tikrai nežinau. Bet žinau, jog man depresija. Nes tas nuotaikos nebuvimas jau tęsiasi seniai, net organizmas išsibalansuoja. Pradėjo paširdžius mausti. Nejaučiu laimės ir džiaugsmo. Tiesiog nejaučiu. Kažkoks nusivylimas, savimi. Tuštumo jausmas. Ir tokia keista būsena, nori būti laimingas, bet ... negali. Ir negali paaiškinti kodėl. Labiausiai pavargstu tvardydamasi prieš savo mažėlę. Labai save stengiuosi kontroliuoti. Vyresniajai jau pasakiau, kad duotų man laiko. Nes negaliu su ja kalbėti, man blogai. Man sunku spręsti jos bėdas, nes aš pati jų turiu. O vyras.... chmmm vyras.  Depresijos, čia ne depresijos. Čia išsigalvojimas, tinginystė. Jeigu ir būna depresija tai tik jam. O aš juk Rasa, aš stipri, man depresijų, nei ligų nebūna. Geriausia frazė: " Rasa, juk tu, tai ne aš". net ta tema nenoriu kalbėtis. Bet kai nejaučiu ramsčio, kur norėčiau jausti, tai kam jis iš vis yra...
Bet čia kalbu ne aš, čia tik mano bloga nuotaika.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą