Pagyvenusi?

Neseniai "Lietuvos ryte" perskaičiau antraštę "Pagyvenusi moteris taip pat pradėjo užsiimti prostitucija". Na gal nevisai tiksli antraštė, bet mane "užkabino " žodis pagyvenusi. Sąžiningai pasakysiu - iš karto puoliau skaityti, kas čia apie ką čia. Nedidelis straipsnelis tai buvo, bet perskaičius , dar labiau išsižiojau.
mane sudomino pats faktas - pagyvenusi. Na manau sau, tai negi moteris jau virš 50, negi taip ėmė ir pradėjo prostitucija užsiimti. O kai paskaičiau ta "pagyvenusi" moteris buvo - (kiek atsimenu) 37 metų. Ir jau pagyvenusi??? Na kažkaip vidutinio amžiaus, bet tada nuo kelių metų skaitosi, jog tu esi jau pagyvenusi? Man 34, bet atleiskit, nesijaučiu pagyvenusi ir manau, jog dar tokio amžiaus moterys, kaip tik savo seksualumo viršūnėje. Dar nėra taip, jog jau nelabai koks vyras imtų.
Kilo išvada, kad tą straipsnelį parašė jaunas žmogus, na kokios 20 - 22 metų - ne daugiau. Kuriam atrodo jog žingsnis link 40 jau vos ne amžiaus pabaiga. Bet tikrai dar ne pabaiga dar vidurys.
Tą jauni žmonės supras perlipę 30 metų.

Viskas gyvenime yra gerai

Gyvenimas žiaurus. dabar daug kas sako: sunku, krizė, nėra darbo. bet iš tiesų taip ir kalbėdavome anksčiau. Mūsų toks būdas, jei yra gerai, tai vis tiek negerai. O jei jau viskas labai gerai, na prisigalvosime sau tų problemų. Sena tiesa. Kiekvienas galvoja, na jau anas verkia ir verkia, bet jau anas nusibodo klausyti. Bet ar mes patys įsiklausome į savo aimanas. kai nejučiom pradedame porinti savo pašnekovui "taip taip o jau man tai skauda koja, o jau mano vyras išvis netikęs, o jau aš tokia vargšė".
Ir pabandyk pasakyti, jog pas tave viskas gerai. Nieko netrūksta. Tada kaip man sulauki pavydžių apkalbų " Va matai, ji tokia ir tokia". Arba bando tave įtikinti, jog pas tave tikrai ne viskas gerai"Bet tavo vyras, tai vairuotojas. O jie visi neištikimi" , "tavo vaikas, žinai kokią nesąmonę padarė mokykloj" tada tu nenorėdamas suirzti ir užsikreti neigiamom mintimis.
bet iš tiesų nereikia taip gyventi ir klausyti kitų. Gyvenime reikia vadovautis, jog visuose bloguose dalykuose yra kažkas gero. Tik reikia apie tai pagalvoti ir surasti tą gerą dalyką.
Ryte atsikeli nėra nuotaikos. Atsikeli užsikaiti arbatinuką, pažvelgi pro langą ir pamatyk, kažką gražaus. Nors šalta ir oras blogas. bet aš šiandien atsikėlusi aš pamačiau pirmą sniegą. Tai buvo nuostabu.
Arba važiavau automobiliu, labai skubėjau vėlavau, bet nusprendžiau užsukti pas tėvus ir pamačiau kad man nuleido padangą. O žinoma jau vėlavau, bet tame įvykyje pamačiau daug gerų dalykų:
1. Aš užsukau pas tėvus ir man nereikėjo kažko stabdytis kelyje, kad pakeistų padangą, galiausiai pačiai bandyti tai padaryti. Tą man greitai sutvarkė brolis.
2. kai aš kelionę tęsiau pusiaukelėj pamačiau ką tik neseniai į griovį nuvažiavusią mašiną. Taigi jei aš būčiau važiavusi kaip turėjau, galėjau būti ten ir aš.
3. kai nuvažiavau, pasirodo nieko reikšmingo nepraleidau.
tad jei atsitinka nelaimė, reikia joje įžiūrėti gera. Tada ji neatrodys tokia baisi. Pvz.: miršta vos gimęs kūdikis. Tėvams žiauru, juk jo laukė. bet iš kitos pusės, gal tas vaikutis buvo nevisai sveikas ir dievas nedavė tęsti jam kelionės šiame pasaulyje. O gal jei būtų išgyvenęs, o miręs tarkim jau sulaukęs kokių 5 metų tada skausmas būtų buvęs žymiai sunkesnis. Nes tu tą vaiką praauginai ir praradai. Svarbiausia reikia mąstyti teigiamai. netgi dėl ligų. Tavo artimas serga vėžiu baisu ir galiausiai miršta, jis tau labai artimas, nori kad jis gyventų ilgiau, bet ar jam pačiam galiausiai nepalengvėja. Nes jis gyvena su skausmais: didesniais ar mažesniais.
Viskas šiame gyvenime taip surėdyta, jog gimstam tam, kad mirtume, o mirštam, kad atgimtume.
bet norint tą gyveniną lengviau pragyventi, reikia save nuteiti teigiama linkme, gerom emocijom. jis nėra toks neįveikiamas. Ir visada galvoti (ypač kai tau sunku) kitam yra dar blogiau, kitas sunkiau gyvena, o kažkur net vyksta karas.
man pagalvojus palengvėja.

Pamąstymai

Mirtis. Per paskutines 2 dienas išgirdau daug. Taip išgirdau, bet nepajutau. Nepajutau, to netekties skausmo. Gyvenime dar neturėjau skaudžių praradimų. Ne . Turėjau savo močiutę. Bet apie ją tokie šilti prisiminimai... vasara, atostogos, vienkiemis, grybai, šienas ... viskas taip šilta širdį. Visą kūną užlieja tokio ramuma, vien prisiminimų užtenka. Kodėl man neskaudu prisiminti jog mirtį. Todėl, kad aš nemačiau jog mirties, nebuvau laidotuvėse. Sakysit - beširdė, žiauru. Aš ten nevažiavau, laukiausi ir bijojau. Bijojau ją pamatyti gulinčią karste. Aš ją aplankydavau ligoninėj, prieš mirtį. Bet į mirusią neišdrįsau pažiūrėti. Bijojau, jog man tas paveikslas nestovėtų akyse. Po jos mirties į tą sodybą nuvažiuodavau. Retkarčiais. Vėliau tas namas sudegė. Ir po to laiko nevažiavau. Išsigandau. Nežinojau kokie jausmai užklups. O dabar galvoju apie ją ir akyse iškyla, jos giedros akys, šilta šypsena... Šilti gražūs prisiminimai...
Mirtis. Nebūtina galvoti apie mirtį ir sutapatinti tą mirtį tik su žmogumi. Juk gyvenime yra daug gyvų esybių, prie kurių prisirišame, be kurių atrodytų namai tušti. Kai kam tai gėlė, kai kam tai gyvūnas, kai kam tai senas brangintas daiktas. sakoma, jog nereikia prisirišti prie daiktų. Gal ir nereikia, bet tai įmanoma. Ir manau nereikia prisirišti prie pinigų, bet prie daikto, kažkokio... kuris tau sukelia labai gerus jausmus... kuris prikelia tave kitam žingsniui, kitam gyvenimui. manau, jog tai nėra blogai. Ir staiga kai to netenki, atrodo kažkas tavo gyvenime pasikeitė, kažko netekai. Pradedi galvoti kaip gyvensi toliau...
Aš tikrai nesu praradusi artimų sau žmonių, vieną praradau fiziškai, bet ne dvasiškai. ją aš jaučiu vos tik pagalvoju. Praradimo jausmą suprantu. Bet suprantu, jog praradus, reikia išsaugoti minčių galią , jausmą, kuris jungtų ...

2009 jau baigiasi

2009 jau baigiasi. kiek liko? Nedaug laiko? Ką gero nuveikiau per šiuos metus? Turbūt nieko. Ką nors naujo patyriau? Galbūt. Gal ką nors naujo išgyvenau? Ko gero. Ir taip galima būtų užduoti klausimus, be galo. O atsakymai? Atsakymai - žinoma priklausytų nuo tuo metu esančios nuotaikos savijautos. Juk galima atsakyti: taip aš daug įgyvendinau savo tikslų, taip aš daug sužinojau, išmokau patyriau. O galbūt atsakymai skambėtų: mano gyvenimas š..., niekas aplink manęs nesupranta. Niekam aš nereikalinga.
Moralas: vadinasi mano nuotaika šiandien nei gera ir nei bloga. O tai nebloga pradžia