2009 m. lapkričio 5 d., ketvirtadienis

Viskas gyvenime yra gerai

Gyvenimas žiaurus. dabar daug kas sako: sunku, krizė, nėra darbo. bet iš tiesų taip ir kalbėdavome anksčiau. Mūsų toks būdas, jei yra gerai, tai vis tiek negerai. O jei jau viskas labai gerai, na prisigalvosime sau tų problemų. Sena tiesa. Kiekvienas galvoja, na jau anas verkia ir verkia, bet jau anas nusibodo klausyti. Bet ar mes patys įsiklausome į savo aimanas. kai nejučiom pradedame porinti savo pašnekovui "taip taip o jau man tai skauda koja, o jau mano vyras išvis netikęs, o jau aš tokia vargšė".
Ir pabandyk pasakyti, jog pas tave viskas gerai. Nieko netrūksta. Tada kaip man sulauki pavydžių apkalbų " Va matai, ji tokia ir tokia". Arba bando tave įtikinti, jog pas tave tikrai ne viskas gerai"Bet tavo vyras, tai vairuotojas. O jie visi neištikimi" , "tavo vaikas, žinai kokią nesąmonę padarė mokykloj" tada tu nenorėdamas suirzti ir užsikreti neigiamom mintimis.
bet iš tiesų nereikia taip gyventi ir klausyti kitų. Gyvenime reikia vadovautis, jog visuose bloguose dalykuose yra kažkas gero. Tik reikia apie tai pagalvoti ir surasti tą gerą dalyką.
Ryte atsikeli nėra nuotaikos. Atsikeli užsikaiti arbatinuką, pažvelgi pro langą ir pamatyk, kažką gražaus. Nors šalta ir oras blogas. bet aš šiandien atsikėlusi aš pamačiau pirmą sniegą. Tai buvo nuostabu.
Arba važiavau automobiliu, labai skubėjau vėlavau, bet nusprendžiau užsukti pas tėvus ir pamačiau kad man nuleido padangą. O žinoma jau vėlavau, bet tame įvykyje pamačiau daug gerų dalykų:
1. Aš užsukau pas tėvus ir man nereikėjo kažko stabdytis kelyje, kad pakeistų padangą, galiausiai pačiai bandyti tai padaryti. Tą man greitai sutvarkė brolis.
2. kai aš kelionę tęsiau pusiaukelėj pamačiau ką tik neseniai į griovį nuvažiavusią mašiną. Taigi jei aš būčiau važiavusi kaip turėjau, galėjau būti ten ir aš.
3. kai nuvažiavau, pasirodo nieko reikšmingo nepraleidau.
tad jei atsitinka nelaimė, reikia joje įžiūrėti gera. Tada ji neatrodys tokia baisi. Pvz.: miršta vos gimęs kūdikis. Tėvams žiauru, juk jo laukė. bet iš kitos pusės, gal tas vaikutis buvo nevisai sveikas ir dievas nedavė tęsti jam kelionės šiame pasaulyje. O gal jei būtų išgyvenęs, o miręs tarkim jau sulaukęs kokių 5 metų tada skausmas būtų buvęs žymiai sunkesnis. Nes tu tą vaiką praauginai ir praradai. Svarbiausia reikia mąstyti teigiamai. netgi dėl ligų. Tavo artimas serga vėžiu baisu ir galiausiai miršta, jis tau labai artimas, nori kad jis gyventų ilgiau, bet ar jam pačiam galiausiai nepalengvėja. Nes jis gyvena su skausmais: didesniais ar mažesniais.
Viskas šiame gyvenime taip surėdyta, jog gimstam tam, kad mirtume, o mirštam, kad atgimtume.
bet norint tą gyveniną lengviau pragyventi, reikia save nuteiti teigiama linkme, gerom emocijom. jis nėra toks neįveikiamas. Ir visada galvoti (ypač kai tau sunku) kitam yra dar blogiau, kitas sunkiau gyvena, o kažkur net vyksta karas.
man pagalvojus palengvėja.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą