Pasipasakosiu apie namie auginamus gyvūnus. Myliu Medos žiurkėną. Ji prisižiūri jį pati, bet aš palepindama (kai Meda mokykloj) kokį salotos lapą ar agurką paduodu. Nes jo protestas, jog nori ėsti, tai pradeda narvo virbus graužti, bet taip, jog namai skamba :apsipatenkinusi: Šiaip jis toks storuliukas :D (mes nusipirkom "papenėta") jos buvom nusprendę truputį "ant dietos" palaikyti, bet jis taip užprotestavo, kad man pirmai kantrybė pasibaigė :D_ Jis jei mažiau ėdesio gauna, piktas darosi, į rankas paimti neina, kanda. O kai sotus, tai tik laksto, švelnutis. O smagiausiai į jį žiūrėti, kai miega. Toks susisukęs į kamuoliuką. Tiesiog įsisupęs į savo kailiuką.
Aistės žuvytės (gavo gimtadieniui dovanų) gupijos. Va čia buvo galvos skausmas. Ką su jomis daryti, niekad neturėjusi. Aistė galimybės neturi išsivežti, o dar atsirado vaikučių. Buvo vargo, kol perpratau. Bet dabar praėjus 3 mėnesiams išmokau, vandenį pakeist, sukeliant kuo mažiau streso. Ir tas jausmas, kai prieini prie jų ryte, o visi suplaukia, jau laukia, kada maisto duosi. Matosi, apsipratę, jaučiantys žmogų.
Katė, na ji jau seniai pas mus. Ir jau pasibaigė morčiai. Tai visai neseniai turėjo maudynes (nes po tų lakstymų baisi būna) ir šąlant orams: miega, valgo, miega.
Vokiečių aviganė. Kaip aš prieštaravau, jos atsiradimui. Bet vyras nieko nesakęs parvežė ir paliko, tipo džiaukis, susitaikysi (jis visada taip. Man taip automobilį nupirko, parvežė ir pasakė, jau sumokėjau pinigus, važinėk,neklausė, kokios aš jos noriu.). Susitaikiau su jos buvimu. Ir ji susitaikė su mano, nors be proto myli vyrą, bet džiaugiasi visais šeimos nariais. Ir tas jos džiaugsmas mane kartais nervina :D Kai pribėga ir šoka ant tavo naujo megztinio :D Bet šiaip draugiška ir paklusni.
Ir žinoma, du šunys "dvarneškos". senukai. Vienas 13, kitas 14 metų. Mūsų ištikimieji, bet matosi, jau ir laksto mažiau ir loja. Amžius ne tas, bet visada jei eini pro šalį, šoka džiaugtis.
Didelis ūkis pas mane.:)
O nusprendžiau savo ūkį aprašyti todėl, kad kaip tik šiandien ilgokai žiūrėjau į tą ramiai miegantį žiurkėną ir supratau, kad kas yra pas mane namie, yra svarbu. Gėlės, gyvūnai.... tik kartojau ir kartosiu Pirmiausiai svarbūs turi būti žmonės gyvenantys aplink mus <3 br="">
